Vienos nuotraukos istorija – „Bučinys prie municipaliteto pastato“

Pati garsiausia Robert’o Doisneau nuotrauka „Bučinys prie municipaliteto pastato“ buvo nufotografuota 1950-ais metais žurnalo „Life“ užsakymu. Ši nuotrauka tapo viena garsiausių ir populiariausių fotografijų, Paryžiaus – meilės, jaunystės ir pavasario simboliu.

Atrodo visiškai atsitiktinai padaryta nuotrauka, lyg „įsimylėjėliai“ net nematė fotografo, net jei jų pozose galima ir įžvelgti šiek tiek artistiškumo, tai pats momento spontaniškumas atmeta bet kokią suvaidinto kadro iliuziją.

Tais pačiais, 1950 metais nuotrauką, kartu su šešiomis kitomis „bučinių„ nuotraukomis atspausdino žurnalas „Life“. Negatyvas ir kontroliniai atspaudai pateko į agentūros „Rafo“ archyvą ir pragulėjo ten niekam virš trisdešimties metų. Pasaulinis pripažinimas nuotrauką aplankė 1986 metais, kai šis kadras buvo panaudotas plakatui. Vėliau, per daugiau nei dvidešimt metų, „Bučinys prie municipaliteto pastato“ buvo atspausdintas 2,5 milijonuose atviručių, 0,5 milijono plakatų, o kiek dar kalendorių, pašto ženklų, marškinėlių, užuolaidų, patalynės, puodelių… jau nekalbant apie begalybę fotoalbumų. Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad vien ši nuotrauka, Doisneau uždirbo daugiau nei visos kitos jo nuotraukos kartu paėmus. Tačiau ir nemalonumų fotografui ji atnešė taip pat nemažai.

Po to kai nuotrauka tapo populiari – fotografas dažnai gaudavo laiškus iš save atpažinusių nuotraukoje. Du kartus net buvo bylinėjamasi: pirmą kartą 1988 metais, šeima pareikalavo kaip honorarą jiems išmokėti 90 000 JAV dolerių. Fotografas laimėjo bylą, tačiau jam teko prisipažinti, kad nuotrauka yra pastatyminė ir kad jis naudojo mokamus modelius. Kitą kartą, fotografą į teismą padavė aktorė Françoise Borne, kuri kaip įrodymą pateikė Doisneau jai po fotografavimo padovanotą ir fotografo pasirašytą nuotraukos kopiją. Versli moteris reikalavo iš fotografo 100 000 Prancūzijos frankų, bet Doisneau vėl išlošė bylą. Šį kartą jis sugebėjo įrodyti, kad jis jau sumokėjo modeliui už darbą.

Nežiūrint į tai, kad bylas Robert’as Doisneau laimėjo, jo kaip sąžiningo gatvės dokumentinės fotografijos atstovo, reputacija buvo suteršta. Matyt dėl to jis taip stipriai ir nemylėjo šios nuotraukos.

„Tai paviršutinis paveiksliukas, tokie paprastai, parduodami lengvai kaip pigi prostitutė“, – numojęs ranka į bet kokį korektiškumą apie pačią garsiausią savo nuotrauką kalbėjo fotografas.

Paskutinis akcentas ant šios nuotraukos buvo uždėtas kai praėjus daugiau nei dešimtmečiui po fotografo mirties, 2005 metais, Françoise Borne reikėjo pinigų ir ji jau fotografo dovanotą nuotrauką išstatė aukcione tikėdamasi gauti 10-15 tūkstančių €. Aukciono organizatoriais sakė, kad susiklosčius sėkmingoms aplinkybėms už nuotrauką galima tikėtis gauti ir virš 20 000 €. Ir koks buvo visų nustebimas, kai šveicarų kolekcionierius – anonimas, už nuotrauką sumokėjo 155 000 €.

Taip, kad jei fotografija ir buvo „prostitutė“ tai tikrai ne labai pigi.

Daugiau apie Robert’ą Doisneau skaitykite straipsnyje: Robert Doisneau