Yousuf Karsh

Temos:

Žymos:

Susiję straipsniai:

Dalintis straipsniu:

Jei patinka mano blogas:

Yousuf Karsh

(1908/12/23-2002/07/13)

Yousuf Karsh, armenų kilmės Kanados fotografas, psichologinio portreto meistras savo darbuose žmogaus veidą paversdavo legenda. Istorikai dirbę tarp Antro Pasaulinio karo ir pirmojo palydovo paleidimo, dažnai tyrinėdavo Karsh’o padarytus politikos veikėjų, mokslininkų ir menininkų portretus padėjusius jiems analizuoti tų žmonių charakterį.

Yousuf Karsh
Yousuf Karsh

Karsh kruopščiai ruošiasi kiekvienam fotografavimui daug dėmesio skirdamas antram planui (fonui) ir veido struktūros modeliavimui. Jis nesigriebi jokių papildomų priemonių norimam rezultatui pasiekti ir viską daro šviesos pagalba. Jis sugeba labiausiai charakteringą fotografuojamo žmogaus bruožą paversti didžiausiu dėmesio centru ir žiūrovo akys prabėgusios per visą nepriekaištingai sukomponuotą nuotrauką grįžta prie dėmesio centro.

Karsh’o kuriama šviesa atrodo natūrali, šviesos šaltinių kiekis ir jų intensyvumas tiksliai paskaičiuoti todėl atrodo, kad fotografuojamas žmogus jaukiai sėdi apšviestas ne labai ryškios saulės šviesos. Kiekviena Karsh’o portreto dalis harmoningai susijusi su formomis ir figūros dydžiu bei šviesiais ir tamsiais nuotraukos plotais.

Brigitte Bardot
Brigitte Bardot
Helen Keller ir Polly Thompson, 1948
Helen Keller ir Polly Thompson, 1948
Pablo Casals, 1954
Pablo Casals, 1954
Jacques Couseteau, 1972
Jacques Couseteau, 1972
Winston Churchill, 1941
Winston Churchill, 1941

Jean Sibelius, Pandit Nehru ir Marian Anderson portretuose pagrindinis objektas išskiriamas į jį šviesa nukreipta kontrastuodamas su tamsiu fonu ir tamsiais rūbais. Shaw ir Winston Churchill portretuose, šviesos efektų pagalba, Karsh’as sukuria erdvės ir gylio įspūdį ir šis efektas dar labiau sustiprinamas teisingu modelio galvos pasukimu, rankų judesiu bei kitomis smulkiomis bet labai reikšmingomis detalėmis.

Būdamas puikus meistras, Karsh’as gali sukurti tai ko fotografuojamojo charakterio bruožuose nėra. Jo portretavimo stilius, kurį jis naudojo fotografuodamas finansinius magnatus išsiskyrė perdėtu dramatizmu – puikios nuotraukos, kuriuose išsiskirianti išorinė galia nebūdavo lydima vidinio fotografuojamųjų stiprumo.

Karsh’as yra išleidęs 15 fotografinių albumų, kuriuose trumpai aprašo fotosesijas, kurių metu jis klausinėja fotografuojamojo arba tiesiog su juo kalbasi norėdamas padėti „modeliui“ atsipalaiduoti.

Karsh’ui atvykus į Suomiją fotografuoti garsaus kompozitoriaus Jean’o Sibelius su savimi jis atsivežė savo 8×10 kamerą ir šimtus kilogramų įrangos. Pradėjus ruoštis fotosesijai, paaiškėjo, kad elektros tinkle buvo nepakankamai įtampos ir kol iš valdžios buvo laukiama leidimo pasijungti prie pagrindinės elektros linijos, Sibelius smagino Karsh’ą savo istorijomis, o Karshas klausydamasis istorijų į kompozitorių žvelgė pro savo objektyvų „akis“ ieškodamas tikrojo, sielą ir esybę atspindinčio, genijaus rakurso.

Kanados ministras-pirmininkas William Lyon Mackenzie King, artimas Karsh’o draugas ir jo darbų gerbėjas, padarė viską, kad garsusis portretistas 1941 metais galėtų nufotografuoti Winston Churchill’į iš karto po jo kalbos Kanados parlamente. Karsh’ui buvo suteiktos dvi minutės ir leidimas padaryti vieną nuotrauką. Churchill’is įėjo ir rūkydamas tik ką uždegtą cigarą pradėjo nekantraudamas laukti. Karsh’as, kuris neketino cigaro įtraukti į kadrą priėjo prie Jungtinės Karalystės ministro pirmininko ir tarė: „pone, štai peleninė“. Nepasiekęs norimo rezultato ir taręs „atsiprašau“ ir paėmęs iš Churchill’io cigarą tuo po akimirkos nuspaudė kameros paleidėją. Churchill’is priėjo prie fotografo ir tarė: „taip, jūs be abejonės galite nuraminti įšėlusį liūtą ir jį nufotografuoti“. Apie šį incidentą sužinojusi Eleonora Ruzvelt, pasakė, kad „tai tikriausiai buvo pirmasis Churchill’io pralaimėjimas“. Šis Jungtinės Karalystės ministro pirmininko portretas Karsh’ą padarė žinomu.

Apie savo profesiją Karsh’as rašė:

Jei mano darbas turi kokį nors tikslą, tai jo esmė: įamžinti tai kas žmonėse yra geriausia ir tuo pačiu išlikti ištikimu pačiam sau.

„Man labai pasisekė ir aš turėjau galimybę susitikti su didžiais vyrais ir moterimis. tai žmonės, kurie paliks pėdsaką mūsų laike. Savo kameros pagalba aš stengiausi juos įamžinti tokiais, kokiais juos mačiau aš ir kaip man atrodė juos atsimins mūsų karta“.

Karsh’o portretų dėka mes žinome kaip atrodė dauguma garsių to meto žmonių. Žvalgydamiesi po Karsh’o portfolio ten rasime: maršalą lordą Alan Brooke, boksininką Muhammad Ali, dainininkę Marian Anderson, poetą W. H. Auden, Amerikos kompozitorę, dainininkę ir aktyvistę Joan Baez, Biesterfeld’o princą Bernhard Lippe, Pakistano politiką Zulfiqar Ali Bhutto, Amerikos aktorių Humphrey Bogart, skulptorių Alexander Calder, violončelistą ir dirigentą Pablo Casals, Kubos prezidentą Fidel Castro, pirmąją Kinijos ponią Chiang Kai-Shek, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Winston Churchill, aktorę Joan Crawford, aktorę garsią savo monologais Ruth Draper, mokslininką Albert Einstein, JAV prezidentą Dwight Eisenhower, princesę Elizabeth, poetą Robert Frost, kino aktorių Clark Gable, trečiąją Indijos ministrę pirmininkę Indira Gandhi, rašytoją Grey Owl (Archibald Belaney), rašytoją Ernest Hemingway, aktorę Audrey Hepburn, popiežių Joną Paulių II, aktorių Chuck Jones, šveicarų psichiatrą sukūrusį analitinę psichologiją Carl Jung, aktyvistę Helen Keller ir aktorę Polly Thompson, aktorę Grace Kelly, pirmąją JAV ledi Jacqueline Kennedy, JAV prezidentą John F. Kennedy, aktorių Peter Lorre, komedijos aktorių šeimą „The Marx Brothers“, pirmąjį Indijos ministrą pirmininką Pandit Nehru, dailininką Georgia O’Keeffe, aktorių, režisierių ir prodiuserį Laurence Olivier, JAV armijos generolą John Joseph „Black Jack“ Pershing, dailininką Pablo Picasso, popiežių Pijų XII, Monako princą Rainier, afro-amerikietį dainininką, aktorių ir aktyvistą Paul Robeson, roko grupę Rush, vokiečių ir prancūzų teologą, vargonininką, fiziką, filosofą ir medicinos misionierių Albert Schweitzer, airių dramaturgą George Bernard Shaw, suomių kompozitorių Jean Sibelius, Kanados ministrą pirmininką Pierre Elliott Trudeau, vizualinio meno judėjimo aktyvistą, menininką ir modernistą Andy Warhol, PAR prezidentą ir kovotoją už žmogaus teises Nelson Mandela, architektą Frank Lloyd ir daug kitų garsių žmonių.

Yousuf Karsh mirė 2002 metų liepos 13 dieną, kilus komplikacijoms po operacijos. Fotografas palaidotas Otavoje (Kanada), Notre Dame kapinėse.

Audrey Hepburn, 1956.
Audrey Hepburn, 1956. Yousuf Karsh: „Prancūzų novelistė Colette ištraukė ją iš baleto Gigi rolei – taip prasidėjo Audrey karjera. Po keleto metų fotografavau Brežnevą, jis sutiko man pozuoti tik su ta sąlyga, kad padarysiu jį tokį gražų, kaip Audrey Hepburn mano nuotraukoje.“
Albert Einstein, 1948.
Albert Einstein, 1948. Yousuf Karsh: „Prinstono universitete radai Einstein paprastą, beveik vaikišką vyrą be jokių išdidumo ar didumo požymių, tačiau nereikėjo suprasti ką jis kuria, kad pajusti jo proto ir asmenybės galią. Jis kalbėjo liūdnai, bet taikiai kaip žmogus matęs į visatą dar iki tada kai žmonija pradėjo joje savo nereikšmingą veiklą joje.“
George Bernard Shaw, 1943.
George Bernard Shaw, 1943. Yousuf Karsh: „Nežiūrint to, kad Shaw buvo beveik devyniasdešimt, jis draskėsi po kambarį lyg energingas jaunuolis.“
Pablo Picasso, 1954.
Pablo Picasso, 1954. Yousuf Karsh: „Maestro vila apkrauta drobėmis buvo fotografų košmaras ir aš su džiaugsmu sutikau su Pablo pasiūlymu susitikti kitoje vietoje – jo Vallauris esančioje keramikos galerijoje. ‘Jis neateis’ – pasakė galerijos savininkas po to kai aš su šimtais kilogramų įrangos atvykau į sutartą vietą, ‘jis visiems fotografams sako ateiti čia, o pats neateina’. Visų nuostabai senasis liūtas pasirodė ir net dėvėjo naujus marškinius. Jis galėjo save matyti mano didelio formato fotoaparato objektyve ir intuityviai pakeitė pozą pataisydamas kompoziciją.“
Ernest Hemingway, 1957.
Ernest Hemingway, 1957. Yousuf Karsh: „Aš tikėjausi sutikti žmogų, kuris savyje apjungs visus savo knygų herojus. Vietoje to, jo namuose Finca Vigía, netoli Havanos aš fotografavau švelniausią ir labiausiai kuklų žmogų, kokį kada nors esu sutikęs.“

Šiame straipsnyje panaudotos nuotraukos pateikiamos išskirtinai mokymosi ir susipažinimo tikslu.

Išsaugoti straipsnį: Pocket

Informacija atspausdinta iš: Ramūno Blavaščiūno (iSapiens) – blogas
https://isapiens.blavasciunas.com/2013/12/yousuf-karsh/

Grįžti į praeitą puslapį