Karl Bulla

(1855/02/26 – 1929)

Apie Karl’o vaikystę žinoma nedaug. Būsimasis rusų fotoreportažo žanro pradininkas gimė 1855 metų, vasario 26 dieną, Prūsijos mieste Leobschütz. Tikslūs Karl Bulla gimimo metai nėra žinomi, ir vieni šaltiniai nurodo 1853, kiti – 1855-uosius metus. Rusų fotografo istorija prasideda, kai Karl’ui sulaukus dešimties metų (kiti šaltiniai teigia kad 12) – jis, kartu su savo tėvais patenka į St. Peterburg’ą (kiti šaltiniai teigia, kad jis nuo tėvų į St. Peterburgą pabėgo). St. Peterburg’e jis iškarto įdarbinamas firmoje gaminančioje ir prekiaujančioje fotografijos priemonėmis. Pradėjęs tarnauti pasiuntiniu, Bulla vėliau tampa laborantu, o dar vėliau mokiniu ir studijuodamas užsienio žurnalus gilinasi į foto emulsijos padengimo subtilybes.

Po dvidešimties metų, buvęs pasiuntinukas, pradeda savo verslą. Jaunam komersantui, jo įmonės gaminamos želatino foto plokšteles, neša ne mažą pelną. Tačiau, tikrą pripažinimą Karl’ui, atneša jo fotografinis talentas.

Savo pirmąją foto atleje, Bulla atidaro 1875 metais ir tuojau pat užsirekomenduoja kaip puikus portretistas, o jo, Sadavaya gatvėje atidaryta, atelje tampa labai populiari.

Apie 1876-uosius metus Bulla pateikia prašymą suteikti jam Rusijos pilietybę, kuris ne už ilgo patenkinamas. XIX a. pabaigoje paviljoninė fotografija tampa madinga ir nusifotografuoti pas garsų portretistą skuba visų Peterburgo sluoksnių atstovai, nuo studentų iki dvarininkų ir rusų literatūros grietinėlės. Bulla daryti portretai išsiskyrė, tam laikotarpiui neįtikėtinu, tikroviškumu. Liudininkai teigia, kad fotografas buvo vienas pirmųjų, kurie fotografavimo metu prašydavo „būkite gyvesni, nesėdėkite tokie įsitempę“.Portreto žanrui, Karl Bulla išlieka ištikimas visą savo gyvenimą, tačiau devinto dešimtmečio viduryje, jis susidomi dar vienu fotomeno žanru.

Dar 1886 metais įžvalgus verslininkas išsirūpino leidimą „atlikti visokio tipo fotografinius darbus ne namuose“, nors tuo metu ši, komerciškai nepelninga, veikla jo ir nedomino. Reportažas tampa populiarus, kai 1894 metais, Vidaus reikalų ministerija leidžia naudoti „savadarbius atvirlaiškių blankus“, kurie atitinka Tarptautinio pašto sąjungos standartus. Dabar, kai „gatvės fotografija“ gali būti pelninga, Karl Bulla atidaro spaustuvę atvirukų spausdinimui ir pradeda darbuotis foto reportažo žanre. Foto metraštininką domina viskas: gatvių vaizdai, architektūra, transporto priemonės ir pačių įvairiausių profesijų darbuotojai – nuo gaisrininko iki gailestingosios sesers. Karl Bulla fotoatelje parduodamos, o taip pat rusų bei užsienio spaudoje publikuojamos nuotraukos, yra jo pripažinimo pradžia. Jis tapo ir reportažo portreto pionieriumi. Būtent iš Karl Bulla nuotraukų mes žinome kaip atrodė F. Šaliapin’as, L. Tolstoj’us, I. Repin’as. Bulla tampa tiek populiarus, kad įžymybės, kurias jis fotografuoja, neretai pageidauja nusifotografuoti kartu su juo. Pavyzdžiui, tokį pageidavimą išreiškė ir Lev’as Tolstoj’us, ir dabar, žiūrėdami Karl’o sūnaus Viktor’o padarytą nuotrauką, mes turime galimybę pamatyti, kaip atrodė garsus rašytojas ir garsus fotografas.

1904 metais Bulla’i išduodamas leidimas „fotografuoti sostinę ir iškilmes, kuriose dalyvauja jo Didenybė“, suteikusi jam galimybę ateinančioms kartoms išsaugoti Caro šeimos narių atvaizdus. Bula yra oficialus „Imperatorius Rūmų“, „Viešosios Imperatoriaus bibliotekos“, „St. Peterburgo savivaldybės“, „Rusijos Raudonojo kryžiaus bendrijos“, „Rusijos Imperatoriaus gaisrinės bendrijos“ ir visos eilės kitų oficialių įstaigų fotografas, bei žurnalų „Нива“[1], „Огонек“[2], „Петербургская жизнь“, „Столица и усадьбы“[3] apipavidalintojas. Bula įamžina visas sostinės gyvenimo sferas, sukurdamas unikalų dokumentų rinkinį, leidžiantį ateinančioms kartoms pajusti tos epochos gyvenimo atmosferą.

Gavęs policijos leidimą „fotografuoti visur“, Bulla nemeta foto-atleje biznio. Priešingai, jis atidaro dar porą naujų foto-dirbtuvių: vieną adresu Nevsky 54, o kitą Katerinos kanaluose (Dabar „Griboedovo kanalas“). Karl Bulla, šias atelje atidaro jau kaip pripažintas meistras ir visos eilės apdovanojimų laureatas: „Rumunijos karūnos kryžiaus“ nuo Rumunijos karaliaus, „Žvaigždės ir Saulės“ ordino – nuo Persijos šacho, „Italijos karūnos“ ordino – nuo Italijos karaliaus. Bula taip pat buvo suteiktas pirklio dvarininko titulas, o vėliau suteikta ir asmeninė bajorija. Štai kaip Karl Bulla apibūdina reklaminis skelbimas žurnale: „Seniausias fotografas-iliustratorius K. K. Bulla visų pykčiui fotografuoja iliustruotiems žurnalams. Fotografuoja viską ko tik reikia, visur ir visada, nesirinkdamas ar tai patalpa ar laukas, kaip dieną taip ir naktį, ir vakaro metu prie dirbtino apšvietimo“[4].

Savo garsiojoje foto dirbtuvėje Karl Bulla dirbo kartu su savo sūnumis, kurie perėmė tėvo verslą. 1916 metais Bulla, galutinai perduoda verslo reikalus sūnums, o pats išvažiuoja gyventi į Estiją – Ösel salą (dabar Saaremaa), kur gyveno ramiai, fotografuodamas etnografinius vaizdus bei mokydamas estų berniukus fotografijos. Čia 1929 metais jis ir mirė.

Nors abu Bulla sūnūs – Viktoras ir Aleksandras tapo žinomais fotografais – jų gyvenimas susiklostė nesėkmingai. Garsus paviljonų fotografas Aleksandr’as Bulla apkaltintas kontrrevoliucine veikla buvo ištremtas į Belomorkanal, kur 1934 metais mirė. Viktor’as Bulla fotografavo 1917 metų revoliucijos įvykius, sukūrė nuotrakų skirtų Lenin’ui, Zinovjev’ui, Kamenev’ui, Stalin’ui ciklą ir iš esmės buvo etatinis Smolnio fotografas. Tačiau, 1938 metų birželį, po melagingo pranešimo, buvo suimtas, po poros savaičių pasirašė „nuoširdų“ prisipažinimą ir tų pačių metų spalio mėnesį buvo sušaudytas.

Karl Bulla ir jo sūnūs paliko milžinišką fotografinį palikimą. Jų nuotraukos yra Ermitažo, Nacionalinės Rusijos bibliotekos, Nacionalinės St. Perterburgo istorijos muziejaus ir privačiose kolekcijose. Valstybiniame Rusijos kino-foto fondo dokumentų archyve saugoma apie 200 000 Karl Bulla ir jo sūnų padarytų stiklinių foto negatyvų. Dalis nuotraukų išliko tik Viktor’o toliaregiškumo dėka, kuris pradėjo valstybei perduoti sukauptus archyvus ir likus trims metams iki suėmimo jau buvo perdavęs apie 130 000 negatyvų ir nuotraukų, kurių beveik pusė buvo sukurti Karl Bulla arba jam dalyvaujant.

Kalbant apie legendinę foto atelje adresu Nevsky 54, tai ji egzistuoja ir šiandien. Iki 90-ų metų pabaigos St. Peterburgo gyventojai galėjo šioje atelje, pavadintoje „Фотография №1“, nusifotografuoti. Beje, fotografuojama buvo tomis pačiomis kameromis, kuriomis fotografavo Karl Bulla. Dabar fotosalone atidarytas muziejus, kuriame saugoma daugybė dokumentų ir iki šiol puikiai veikianti technika, kurią naudojo Karl Bulla ir jo sūnūs.