Brassaï

(1899/09/09 – 1984/07/08)

George Brassaï (tikrieji vardas ir pavardė – Gyula Halász) gimė 1899 metų rugsėjo 9 dieną, Brassó mieste, Transilvanija, Vengrijos Karalystė[1] amerikietės ir vengro – prancūzų literatūros profesoriaus – šeimoje.

Brassaï studijavo dailę ir skulptūrą Budapešte, Vengrijos vaizduojamųjų menų akademijoje. Vėliau įstojo į Austro-Vengrijos kariuomenės kavaleristų būrį, kur tarnavo iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos.

20-ais praeito šimtmečio metais Brassaï persikėlė į Berlyną, kur dirbo žurnalistu Vengriškuose „Keleti“ ir „Napkelet“ ir pradėjo studijuoti Berlyno Charlottenburg’o menų akademijoje[2].

1924 metais Brassaï persikelia gyventi į Paryžių, kuriame pragyvena visą likusį gyvenimą. Tam, kad išmoktų prancūzų kalbos jis skaito Marcel Proust’o darbus. Gyvendamas Montparnasse kvartale, jaunų menininkų apsuptyje, jis pradeda dirbti žurnalistu ir netrukus susidraugauja su amerikiečiu rašytoju Henry Miller ir prancūzų rašytojais Léon-Paul Fargue ir Jacques Prévert. Brassaï visiškai nesidomėjo fotografija, gal net kažkiek niekino ją, kol nepamatė savo pažįstamo Andre Kertesz’o darbų, kurie paskatino jį pačiam užsiimti fotografija.

Tam, kad gautų daugiau pinigų dirbdamas žurnalistu jis savo straipsnius papildydavo savo nuotraukomis, kol galiausiai didesnę savo jėgų dalį pradėjo skirti fotografijai. Jo meilės Paryžiui, kurio naktinėmis gatvėmis dažnai slampinėdavo bei jo naujosios aistros vaisius – 1933 metais išleistas ir sulaukęs didžiulio pasisekimo, ir sukėlęs triukšmo dėl kai kurių skandalingų darbų, jo nuotraukų albumas „Naktinis Paryžius“ (Paris de nuit). Be to, kad fotografavo „puolusio“ Paryžiaus vaizdus, Brassaï fotografavo ir miesto aukštuomenės gyvenimą, intelektualus, baletą, operą, savo draugus menininkus, kurių tarpe buvo Salvador Dalí, Pablo Picasso, Henri Matisse, Alberto Giacometti, Jean Genet ir Henri Michaux. Jis bičiuliavosi su prancūzų šeima, kuri suteikė jam priėjimą prie Paryžiaus „grietinėlės“.

Fotografavimas tamsiose užkandinėse ir gatvėse atnešdavo savo nepatogumus, tačiau fotografas juos spręsdavo paprastai ir tiesmukai — pastatęs savo nedidelę plokštelinę kamerą ant trikojo, patraukdavo už paleidėjo laido ir žiebdavo blykste. Kuo daugiau apšvietimas neatitikdavo tos vietos, kurią jis fotografuodavo nuotaikos, tuo Brassaï buvo geriau ir labiau atitikdavo jo vizijas.

Sekanti jo knyga „Paryžiaus malonumai“ (Voluptés de Paris), pasaulį išvydo 1935 metais. Ši knyga fotografui atnešė ir tarptautinį pripažinimą.

Kai Vokietijos kariuomenė 1940 metais užėmė Paryžių, Brassaï pasitraukė piečiau – į Rivjerą, tačiau buvo grįžęs į Paryžių pasiimti savo negatyvų, kuriuos buvo čia paslėpęs. Okupaciniu periodu fotografuoti gatvėse buvo griežtai draudžiama todėl Brassaï vėl pradėjo tapyti, kurti skulptūras bei kurti eiles. Po Antrojo Pasaulinio karo, Brassaï vėl grįžo prie fotografijos, o 1946 metais, išleidžiamas jo piešinių albumas pavadintas „Trisdešimt piešinių“, kuriame yra ir prancūzų poeto ir fotografo draugo Jacques Prévert poema. Dar po metų, keletas blankiai apšviesto Paryžiaus gatvių nuotraukų išdidinamos ir naudojamos kaip fonas Prévert’o balete „Pasimatymas“ (Le Rendez-vous). Daugelio jo pokario periodu padarytų nuotraukų technika nesikeičia, jis pirmenybę suteikia statiniams vaizdams, tačiau iš šie negyvi vaizdai spinduliuoja gyvenimo energija.

Mes žaidžiame studijose fotografuodami sudužusias vazas, apelsinus, aktus, natiurmortus kai vieną dieną suvokiame, kad gyvenimas eina pro šalį, o mes taip nieko ir nepamatėme.
– Brassaï –

1948 metais Modernaus meno muziejuje Niujorke jis surengia savo personalinę parodą, kuri keliavo į George Eastman House[3] ir Čikagos meno institutą. Dar daugiau Brassaï Modernaus meno muziejuje Niujorke buvo galima išvysti 1953, 1956 ir 1968 metais. Kelis kartus jo darbai buvo demonstruojami Arlio festivalyje, Parancūzijoje (Rencontres d’Arles).

Jis gyveno pelnydamasis iš komercinės veikos, bei fotografuodamas Amerikietiškam Harper’s Bazaar.

1948 metais Brassaï veda prancūzaitę Gilberte Boyer, 1949 metais tampa Prancūzijos piliečiu.

Mirė Brassaï 1984 metų liepos 8 dieną, Eze, netoli Nicos, Prancūzijoje.