Richard Avedon

(1923/05/15-2004/10/01)

Richard Avedon vardas žinomas kiekvienam vienaip ar kitaip siejančiam save su fotografija. Šis, be abejonės didis fotografas, kaip niekas kitas, sugebėjo savo nuotraukose perteikti paslaptingą šviesos ir šešėlių žaidimą. Kiekvienas jo darbas tai dialogas su modeliu, žiūrovu ir pačiu savimi.

Richard Avedon gimė 1923 metų gegužės 15 dieną Niujorke. Jo šeimos šaknys veda į Rusiją iš kurios 19a. pabaigoje emigravo jo seneliai.

Pirmasis jaunojo fotografo modelis buvo didis rusų kompozitorius Rachmaninov’as. „Šnipas“ su fotoaparatu kompozitoriaus tykodavo namo vestibiulyje visaip stengdamasis atkreipti į save dėmesį. „Aš norėjau, kad jis atkreiptų į mane dėmesį, pamatytų mane, pripažintų. Aš norėjau, kad jis duotų man ką nors… ką nors savo, paslaptingo ir pastovaus, ką aš galėčiau saugoti ir kas mus sujungtų“, – vėliau pasakojo fotografas vienam prancūzų žurnalistui. Deja, Avedon’o darytos Sergej’aus Rachmaninov’o nuotrauka iki mūsų dienų neišgyveno, tačiau tai buvo pirmasis, milžiniško Avedon’o darytų portretų panteono, narys.

Vaikytėje Richard’as svajojo tapti poetu. Literatūriniai fotografo polinkiai išryškėjo jam dirbant DeWitt Clinton mokyklos, kurioje jis mokėsi, literatūrinio žurnalo „The Magpie“ ko-redaktoriumi. 1941 metais Avedon’as net tapo Niujorko miesto mokyklų poeto konkurso nugalėtoju.

O gal jis išties tapo poetu? Jo paprastų, nepažįstamų ir neretai keistų žmonių portretai, atvežti iš Teksaso, Kolorado ir Niumeksiko – tai poetinis charakterių ir veidų, prašytas emocijų, šviesos ir balto fono rašalu rinkinys.

Nenurimstantis Richard’as meta aukštąją mokyklą ir ilgą laiką Columbia universitete studijuoja filosofiją ir poezijos struktūrą. Kaip ten bebūtų, bet fotografija pradedančiam poetui pasirodė labiau tinkamas ir greitesnis būdas saviraiškai nei žodžių dėliojimas ir rimavimas.

Metęs universitetus 1942–1944 Avedon’as tarnauja prekybiniame JAV laivyne, kur papildomai dirba fotografo padėjėju, fotografuodamas jo tėvo jam padovanotu Rolleiflex fotoaparatu.

Avedon’as yra vienas tų, kuriems pasiekė mokytis pas garsų rusų kilmės dizainerį Alexey Brodovitch jo „Design Laboratories“. Iš karto baigęs tarnybą Avedon’as surenka savo portfolio ir išsiruošia į uždaras, šio menininko, kuris tuo metu jau buvo žurnalo „Harper’s Bazaar“ meninis direktorius, pamokas.

Tai buvo 40-tieji – žurnalų „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“ klestėjimo metai, mados fotografijos aušra atnešanti naujas formas ir naują stilių. Šio kelio pradžioje, mados redaktorių Diana Vreeland, Anna Wintour, Lillian Bassman ir Alexey Brodovitch padrąsinamas Avedon’as pradeda formuoti pačios mados fotografijos esmę. Tuo pačiu metu Richard’as pradeda darbuotis ir su Europiniais „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“.

Žvelgiant į to meto, gatvėje atliktas mados fotografijas atrodo, kad iš nuotraukos tuojau iššoks jo ore kabantys, garsių „couturier“ sukurtais ore besidraikančiais drabužiais pasidabinę, po Paryžiaus gatves skraidantys modeliai. Jo studijoje, „sulūžusiose“ pozose nufotografuotos lyg siūlas plonais antakiais, pasidabinusios perlų vėriniais, smilgos plonumo talijomis ponios, tapo Christian Dior stiliaus „new look“ pranašėmis. Būtent Richard Avedon ir Irving Penn išrado stulbinantį studijinės mados fotografijos minimalizmą.

Kaip pirmasis kūrybos rezultatų apibendrinimas, 1959 metais pasirodo garsusis, jau pripažinto fotografo – Avedon’o albumas „Observations“. Prie albumo kūrimo dirbo trys virtuozai: albumo dizainą kūrė Alexey Brodovitch, o komentarus rašė rašytojas Truman Capote. Kalbant apie šį albumą ir jo sukūrimui skirtą dėmesį norėčiau paminėti faktą, kad paklausumas dizainerio Alexey Brodovitch autoritetui Capote nuolankiai perrašinėjo savo tekstus taip, kad kiekviena pastraipa prasidėtų tokia raide, kokia norėjo Brodovitch.

Richard Avedon ir Alexey Brodovitch siejo ilgi ir sudėtingi mokytojo ir mokinio bendravimo metai, kartu dirbant žurnaluose, ruošiant parodas ar kitus projektus. Be albumo, 1962 metais Richard Avedon ir Alexey Brodovitch kartu ruošė parodos „Richard Avedon“ ekspoziciją. Alexey Brodovitch charakteris ir požiūris į mokinius nebuvo paprastas. Brodovitch neįsivaizdavo savęs be savo mėgstamo užsiėmimo – dizaino, jis nenuilstamai augino naujus talentus, mokė. Su daugeliu savo mokinių jis glaudžiai bendradarbiavo ir jų idėjos tapdavo jo vėlesnių atradimų rezultatais. Pats Richard Avedon mirus Brodovitch’iui su nuoskauda pasakė: „Jis taip ir mirė manęs nė karto nepagyręs“.

Jei aš nors vieną diena neužsiimčiau kuo nors susijusiu su fotografija, man atrodytų jog praleidau kažką labai svarbaus – lyg būčiau pamiršęs pabusti – Richard Avedon.

Iki pat 60-tųjų metų galo visas jį išgarsinusias nuotraukas Avedon’as padarė su savo mažučiu, kvadratinio kadro, vidutinio formato Rolleflex fotoaparatu. Energingas ir judrus fotografas atrodė lyg šoktų su fotoaparatu laikomu juosmens lygyje.

1969 metais Avedon’as pradeda fotografuoti senovine didelio formato Deardorff (8×6") kamera. Kamera buvo labai didelė, jai reikėjo štatyvo ir papildomos įrangos. Šios kameros nemobilumas ir pagimdė naują fotografavimo tendenciją. Būtent su šia kamera buvo padaryti garsieji JAV vakarų gyventojų portretai.

Nuo 70-tųjų metų, vienas po kito pasirodo meistro darbų albumai ir geriausiuose Amerikos muziejuose organizuojamos fotografo parodos-retrospektyvos. Tai ir portretų padarytų 1945–1970 metais „Richard Avedon“ retrospektyva, paroda „Portraits“ su 1969–1975 metų nuotraukomis, kurių tarpe buvo ir antikarinės tematikos darbai. 1978 ir 1980 metais autorius parodo dvi savo mados fotografijų retrospektyvas: šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke ir Menų instituto muziejuje Berklin’e.

Trisdešimties metų fotografo darbo rezultatams parodyti buvo išleisti du albumai: 1976 metais „Portraits“ ir 1978 metais „Avedon: 1947–1977 metų nuotraukos“ bei įdomus albumas pavadintas „The Family“, kuriame atspausdinti garsių politikų, verslininkų ir valdžios struktūrų atstovų portretai.

Tuo pačiu metu gimsta naujas portreto etapas ir Avedon’as pradeda fotografuoti savo garsiam projektui „In The American West“. Nuo 1979 metų iki 1984 – Avedonas fotografuoja paprastus Amerikos vakarų žmones. Fotografuodamas šiam projektui maestro apvažiavo 17 valstijų, 189 miestus ir nufotografavo 752 žmones, palikdamas jų veidus ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio istorijoje.

Šį penkis metus trukusį projektą apvainikavo 1985 metais pasirodęs albumas tuo pačiu pavadinimu. Vos tik pasirodžius albumui, nuomonės apie jį radikaliai skyrėsi. Amerikiečiai nenorėjo savęs atpažinti šiose nuotraukose ir kartais bauginančiuose iš albumo puslapių veiduose. „Aš fotografavau tai ko bijojau: senėjimą, mirtį, nusivylimą gyvenimu“. Nuotraukų eksponavimui nepriėmė nei vienas Niujorko muziejus ir pirmoji šio projekto nuotraukų paroda įvyko Amon Carter muziejuje Teksase ir tik po to ekspozicija apkeliavo eilę Amerikos muziejų ir galerijų.

Avedon’ui jo nuotraukos pelnė daug apdovanojimų: 1989 metais apdovanotas Amerikos mados dizainerių gyvenimo pasiekimų apdovanojimu, 1993 metais tarptautinio fotografijos meistrų apdovanojimu, 1994 metais už savo albumą „Evidence“ gavo „Prix Nadar“, 2003 metais apdovanotas Karališkos fotografų asociacijos 150mečio medalius bei pagerbtas Nacionalinį menų apdovanojimu už gyvenimo pasiekimus.
Jis turi suteiktus laipsnius iš „Royal College of Art“ (1989), Kenyon College (1993) ir Parsons School of Design (1994) bei 2001 buvo išrinktas Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu.

Fotografas mirė 2004 metų spalio 1 dieną, San Antonio miesto ligoninėje (Teksasas) nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. San Antonio mieste jis lankėsi su tikslu fotografuoti „The New Yorker“ užsakymu. Tuo metu jis dirbo su nauju savo projektu pavadintu „Democracy“ skirtu parodyti 2004 metų JAV prezidento rinkimus.

Šiame straipsnyje panaudotos nuotraukos pateikiamos išskirtinai mokymosi ir susipažinimo tikslu.