Imogen Cunningham

Temos:

Žymos:

Susiję straipsniai:

Dalintis straipsniu:

Jei patinka mano blogas:

Imogen Cunningham

(1883/04/12 – 1976/06/23)

Imogen Cunningham žinoma kaip viena garsiausių Amerikos fotografių. 1901 metais, sumokėjusi 15$ už savo pirmąjį fotoaparatą, ji pradėjo, iki šiol fotografijos istorijoje žinomą, ilgiausiai trukusią fotografo karjerą.

Imogen Cunningham - autoportretas, 1909
Autoportretas, 1909

Gimė Imogen Cunningham 1883 metais Portland’e. Fotografuoti Imogen pradėjo 18 metų, vos tik iš Amerikos Meno Mokyklos Scarton’e, įsigijo savo pirmąjį 4×5″ fotoaparatą, tačiau greitai jos susidomėjimas fotografija išblėso, ji savo fotoaparatą pardavė draugui ir kurį laiką ja visiškai nesidomėjo.

Pakartotinai fotografija Imogen susidomėjo 1906 metais, jau studijuodama Washington’o vardo universitete Seattl’e, po to kai pamatė Gertrude Käsebier darbus. Su jai chemiją dėsčiusio profesoriaus Horace Byers pagalba, ji pradėjo gilintis į su fotografija susijusios chemijos paslaptis ir už mokslą mokėjo augalų nuotraukomis botanikos fakultetui.

Baigusi mokslus, 1907 metais Cunningham įsidarbina Edward S. Curtis studijoje Seattle kur susipažino su portretavimo verslu ir įgavo taikomosios fotografijos žinių.

Magnolijos, 1925
Magnolijos, 1925
sėdinčios dvynės-1919
Sėdinčios dvynės, 1919
Šeima paplūdimyje-2-1910
Šeima paplūdimyje-2, 1910
Sūrių reistainių pardavėjas, New York, 1956
Sūrių reistainių pardavėjas, New York, 1956
Man Ray - Man Ray versijoje, 1960
Man Ray – pagal Man Ray, 1960

1909 metais Imogen laimėjo užsienio studijoms skirtą stipendiją ir išvyko į Dresden’ą, mokytis pas Technische Hochschule profesorių Robert Luther’į. Dresden’e jį daug dėmesio skyrė mokslui ir beveik nefotografavo. 1910 metų gegužę ji parašė savo baigiamąjį darbą „Tiesioginis popieriaus apdorojimas platinos procesu rudiems atspalviams“, kuriame aprašė savo procesą leidžiantį spausdinti greičiau, suteikiantį daugiau skaidrumo šviesiuose atspalviuose ir suteikiantį sepia atspalvį nuotraukoms. Grįždama atgal į Siettle’ą Londone ji susitiko su Alvin Langdon Coburn , o New York’e su Alfred Stieglitz’u ir Gertrude Käsebier.

Grįžusi į Seattle, Cunningham atidarė savo fotostudiją ir pelnė visuotinį pripažinimą kaip portretų fotografė. Daugumoje to meto jos studijinių darbų galima matyti sėdinčius žmones, kuriuos ji fotografavo jų namuose, savo svetainėje arba jos namus supusiame miške.

1913 metais, po savo darbų parodos Brooklyn’o Menų ir moklų akademijoje ji tapo nepaprastai populiaria ir buvo tiesiog „graibstoma“. 1914 metais Cunningham portretai buvo eksponuoti meninės fotografijos parodoje New York’e, o žurnalas „Wilson’s Photographic Magazine“ išspausdino jos darbų portfolio.

Sekančiais metais ji ištekėjo už dailininko ir mokytojo Roi Partridge. Jis pozavo jai visoje eilėje akto nuotraukų, kurios vėliau buvo eksponuojamos Seattle’o menų asociacijoje. Šios nuotraukos susilaukė „nesmagios“ kritikos po kurios Cunningham jų nelietė 55-us metus.

Per laikotarpį tarp 1915–1920 metų ji susilaukė trijų vaikų ir su šeima persikėlė gyventi į San Fracisco.

1923 metais Cunningham pradeda daugiau dėmesio skirti faktūrai ir detalėms ir daugiau fotografuoja augalus. 1923–1925 metais ji labai domėjosi magnolijomis ir daug jas fotografavo. Vėliau ji susidomėjo industrinio gamtovaizdžio fotografija ir daug fotografavo Los Angeles ir Oakland’e.

1929 metais Edward Weston’as išrinko 10 Cunningham nuotraukų (8-as augalų, 1-ą industrinio kraštovaizdžio ir 1-ą akto) parodai „Film und Foto“, kurioje debiutavo ir garsi Imogen nuotrauka – „Dvi kalijos“ (Two Callas).

Vėliau Cunningham vėl pakeičia savo fotografinę kryptį ir susidomi žmogaus formomis, o tiksliau aktorių ir muzikantų rankomis. Šis susidomėjimas „įdarbino“ ją Vanity Fair, kur ji fotografavo žvaigždes be grimo. 1932 su savo tiesmuka, be sentimentų fotografija, Cunningham tapo viena iš „Group f/64“ įkūrėjų, kurios tikslas buvo „tiesioginiais, išskirtinai fotografiniais metodais fotografiją padaryti menu“.

1934 metais „Vanity Fair“ norėjo, kad Cunningham vyktų į New York’ą fotografuoti. Imogen vyras prašė jos palaukti, kol jis galės vykti kartu, bet ji atsisakė (vėliau jie išsiskyrė). Cunningham „Vanity Fair“ dirbo iki 1936 metų, kol žurnalas sustabdė savo veiklą.

1940 metais ji pradeda fotografuoti dokumentines gatvės nuotraukas, kurios buvo kaip papildomas projektas ir pajamų šaltinis leidžiantis jai išlaikyti studiją. 1945 metais, Ansel Adams’as pakviečia ją, kartu su Dorothea Lange ir Minor White, dėstyti Kalifornijos menų mokykloje.

1973 metais jos nuotraukos eksponuojamos tarptautiniame Rencontres d’Arles fotografijos festivalyje Prancūzijoje.

Cunningham fotografavo iki pat mirties.
Mirė Imogen Cunningham 1976 metų birželio 24 dieną, sulaukusi 93 metų, San Francisco mieste, Kalifornijoje.

Cunningham darbai apdovanoti Guggenheim’o premija ir eksponuojami visame pasaulyje bei vertinami kolekcionierių.

Trys šokėjos, 1929
Trys šokėjos, 1929
Vienuolė, 1976
Vienuolė, 1976
Ruth Asawa, Skulptorė, 1956
Ruth Asawa, Skulptorė, 1956
Trikampiai plius vienas, 1928
Trikampiai plius vienas, 1928
nėščioji 1959
Nėščioji, 1959
Imogen Cunningham, Sapnas, 1910
Sapnas, 1910
Fotografas Man Ray, Paryžius 1961
Fotografas Man Ray, Paryžius 1961
Fotografas Ansel Adams, 1975
Fotografas Ansel Adams, 1975
Dvi Kalijos
Dvi Kalijos, apie 1925
Dailininkė Frida Kahlo Rivera, Diego Rivera žmona, 1931
Dailininkė Frida Kahlo Rivera, Diego Rivera žmona, 1931

Chris, 1972
Fotografai  Edward Weston ir Margrethe Mather, 1922
Fotografas Edward Weston ir fotografė Margrethe Mather, 1922
Imogen Cunningham
Imogen Cunningham portretas. Fotografas: Willard Van Dyke, 1930-ų pradžia
Išsaugoti straipsnį: Pocket

Informacija atspausdinta iš: Ramūno Blavaščiūno (iSapiens) – blogas
http://isapiens.blavasciunas.com/2013/04/imogen-cunningham/