Bill Brandt

Temos:

Žymos:

Dalintis straipsniu:

Jei patinka mano blogas:

Bill Brandt

(1904/05/02 − 1983/12/20)

Bill Brandt’as gimė Hamburge, 1904 metų gegužės 2 d. anglo ir vokietės šeimoje. Pirmojo Pasaulinio karo metu, Brandt’o tėvas, kuris Vokietijoje gyveno nuo 5-ų metų buvo įkalintas pusei metų, kaip Anglijos pilietis. Po Pirmojo Pasaulinio karo, Bill’as buvo terorizuojamas mokykloje. Šie neigiami prisiminimai ir auganti nacių judėjimo banga vėliau privertė jį išsižadėti savo vokiškos kilmės ir net sakyti, kad jis gimė pietiniame Londone.


Arklių lenktynės, Bill Brandt, 1933.

Moteris Hamburge, St. Pauli rajonas, Bill Brandt, 1933. Šioje nuotraukoje Brandt’ui pozuoja jo pirmoji žmona Eva Boros.

Žmonės glaudžiasi metro „Elephant and Castle“ stotelėje, Bill Brandt, 1940

Kambarinė ruošia vonią prieš pietus, Bill Brandt, 1939

Policininkas Dockland’o alėjoje, Bill Brandt, 1938

Kiro lizdas, Bill Brandt, 1947

Nude, Bill Brandt, 1951

Iškarto po karo jis susirgo tuberkulioze ir didelę savo jaunystės dalį praleido sanatorijoje Šveicarijoje, kur 1920 metais, greičiausiai, ir susidomėjo fotografija.

Vėliau jis tuberkuliozę gydė Vienoje psichoanalizės seansais. Kaip ten bebūtų, jis buvo pripažintas sveiku ir atiduotas Eugenie Schwarzwald’o[1] globai. Kai Ezra Pound[2] lankėsi Schwarzwald’o rezidencijoje, Brandt’as padarė jo portretą. Atsidėkodamas Pound’as pasiūlė Brandt’ą supažindinti su Man Ray’jumi, kurio studijoje vėliau (1930 metais) Bill’as dirbo asistentu. Asistuodamas Man Ray’jui jis tapo siurrealizmo klestėjimo liudininku ir pasigavo jo teikiamas naujas poetines fotografijos galimybes.

Kai kurios ankstesnės Brandt’o fotografijos buvo pagrįstos prancūzų fotografo Eugène Atget[3] darbais. Kitose savo ankstyvose fotografijose Brandt’as eksperimentuoja su pagrindiniais modernizmo stiliais ir naktine fotografija.

1932 metais, Barselonoje, Brandt’as veda Eva Boros, su kuria susipažino Vienoje, portretų studijoje.

Naktinė fotografija tampa vienu iš Brandt’o pamėgų fotografijos žanrų. Šeima ir draugai dažnai tapdavo modeliais jo socialinėje dokumentinėje fotografijoje.

1934 metais Brand’as su žmona įsikuria vakariniame Londone. Brandt’as pripažino Britaniją savo namais ir ji tapo pagrindine jo grasiausių fotografijų tema.

Nors jis kartais fotografuodavo News Chronicle ir Weekly Illustrated, iki Lilliput[4] (1937) ir Picture Post (1938)[5] įkurto garsaus fotoredaktoriaus Stefan Lorant, Brandt’as nebuvo paklausus fotožurnalistas. Jo darbus buvo galima pamatyti ir „Harper’s Bazaar“.

Daugumą Brandt’o ankstesnių Angliškos fotografijos darbų buvo išleisti knygoje „The English at Home“ (1936). Brandt’as dažnai naudodavosi šeimyninėmis pažintimis, pavyzdžiui dėdės bankininko, tam, kad prieiti prie ten, kur paprastai prieiti būtų sudėtinga. Jo knygose buvo galima pastebėti akcentuojamus kontrastus: ant viršelio pasiturinčio gyvenimo motyvai, o nugarinėje knygos pusėje – skurstanti šeima.

Informacijos ministerijos užsakymu, 1940 metais Brandt’as fotografavo slėptuvėse Londono bombardavimo metu.

„Aš fotografavau Pub’uose, nuomojamuose butuose naktimis, teatruose, turkiškose pirtyse, kalėjimuose ir žmones jų miegamuosiuose. Londonas taip pasikeitė nuo to laiko, kad dabar žiūrint į tas nuotraukas atrodo, kad tai visai kita šalis.“ ~ Bill Brandt ~

Antroji Brandt’o knyga „A Night in London“ išleista Londone 1938 metais. Ji buvo sukurta pagal Brassaï, kuriuo jis labai žavėjosi, knygą „Paris de Nuit“ (1936). Knyga pasakoja apie naktinį Londoną apimdama įvairias socialines klases ir, žinoma, joje galima pamatyti daug Brandt’o šeimos narių ir draugų.

Tuo metu naktinė fotografija buvo naujas žanras, kurį padarė įmanomu naujai atrasta blykstė ‘Vacublitz’ (gaminta Britanijoje nuo 1930 metų), tačiau Brandt’as labiau mėgo volframines lempas. Jis sakė, kad turi pakankamai ilgą kabelį ir galėtų jį net ištiesti per visą Salisbury katedrą.

Brandt’as dažnai manipuliuodavo nuotraukomis tamsiame kambaryje. Pavyzdžiui nuotraukoje „Policininkas Dockland’o alėjoje“ jis panaudojo kinematografų išrastą techniką „diena nakčiai“ paverčiančią dieną padarytus vaizdus – naktiniais.

Brandt’as taip pat fotografavo ir peizažus. „Kai rasdavau tinkamą vaizdą, kurį norėdavau nufotografuoti, laukdavau tinkamo sezono, tinkamo oro, tinkamo paros laiko“ ~ Bill Brandt ~ Nuo 1945 metų Brandt’as publikuoja peizažų, lydimų britų rašytojų tektais, serijas „Liliput’e[4], kiti peizažai pasirodo Picture Post[5] ir amerikietiškame „Harper’s Bazaar“. Brandt’o peizažuose galima įžvelgti kažką Edward Weston’iškai Kalifornietiško. Brandt’as žavėjosi Weston’o kūryba.

Nežiūrint to, kad Brandt’o fotografinė karjera prasidėjo nuo artimo Ezra Pound’o[2] portreto 1928 metais, portretais rimčiau jis užsiėmė tik nuo 1940 metų.

„Aš visada fotografuoju portretus fotografuojamojo aplinkoje. Daugiausia dėmesio aš skiriu nuotraukos visumai ir portretuojamąjį palieku ramybėje. Aš su juo beveik nekalbu ir net nežiūriu į jį“
~ Bill Brandt ~

Jis naudojo Rolleiflex (pristatytą 1928 metais). Šis fotoaparatas leido gerai matyti vaizdą, o 2 ¼ x 2 ¼“ negatyvas Brandt’ui suteikė pakankamai erdvės tamsiame kambaryje, ypač kadruojant nuotraukas. Portretus pas Brandt’ą užsakinėjo Lilliput[4], „Picture Post“[5] ir „Harper’s Bazaar“

1960 metais Brandt’as naudoja Hasselblad su super plataus kampo objektyvu, kuris jo portretams suteikė dinamiškumo tinkamo tam laikotarpiui. „Aš fotografavau taip, kaip mato mano fotoaparatas. Kišdavausi labai mažai ir objektyvas parodydavo man formas, kurių mano akys niekada nebuvo mačiusios.“, kalbėjo Brandt’as apie savo fotografavimą naudojant plataus kampo objektyvą.

1930 ir 40-ais Bill Brandt’as taip pat eksperimentavo ir su kūno fotografija, tačiau didysis lūžis įvyko 1944 metais, kai jis įsigijo raudonmedžio ir žalvario fotoaparatą su plataus kampo objektyvu.

Kūno fotografijos parodė puikias Brandt’o „École de Paris“ žinias, o būtent Man Ray, Picasso, Matisse ir Arp, kartu su jo susižavėjimu Henry Moore[6] kūryba.

1961 metais jis išleidžia „Perspective of Nudes“. Šiame albume kūno fotografijos darytos namų aplinkoje, rytinio Sussex’o paplūdimiuose bei vakarų ir pietų Prancūzijoje. Fotografuodamas paplūdimiuose jis naudojo Hasselblad’ą su super plataus kampo objektyvu. Kūno fotografijoms Brand’tas naudojo profesionalius modelius, tačiau čia taip pat galima pamatyti ir jo draugų ar šeimos narių, pvz. jo antroji žmona, žurnalistė Marjorie Beckett, pozavo jo nuotraukai „Campden Hill“.

Pskutiniais savo gyvenimo metais Brandt’s leido iš naujo spausdindamas savo nuotraukų albumų serijas, kurias publikavo Gordon Fraser’is, dėstė fotografijos studentams Karališkame Menų koledže ir taip pat priimdavo užsakymus portretams.

Bill Brandt’as mirė 1983 metų gruodžio 20 dieną, po neilgai trukusios ligos.


Domino lošėjai šiaurinis Londono Pub’as, Bill Brandt,1935

Ankstyvas rytas virš upės, London Bridge, Bill Brandt,1936

Campden Hill, Londonas, Bill Brandt,1949

Nude, Bill Brandt,1948

Nude, Bill Brandt,1957

Nude, Normandija, Bill Brandt,1957

Nude, rytinio Sussex’o pakrantė, Bill Brandt,1960

  1. Eugenie Schwarzwald (1872/06/04–1940/08/07) austrų filantropė, rašytoja, pedagogė vysčiusi ir rėmusi Austrijos mergaičių lavinimą, viena labiausiai apsiskaičiusų to meto moterų.  ↩

  2. Ezra Weston Loomis Pound (1885/10/30 − 1972/11/01) – amerikiečių poetas, leidėjas ir redaktorius, vienas anglų moderniosios literatūros pradininkų.  ↩

  3. Eugène Atget (1857–1927) – prancūzų fotografas, pragyvenimui užsidirbdavo pardavinėdamas, pagrinde seno Paryžiaus, nuotraukas dailininkams, dizaineriams ir bibliotekoms.  ↩

  4. „Lilliput“ buvo mažo formato Britų mėnesinis humoristinis žurnalas, publikavęs tru,pas istorijas, nuotraukas, meną. 1937 metais „Liliput“ įkūrė fotožrnalistas Stefan Lorant’as.  ↩

  5. „Picture Post“ buvo populiarus žurnalas leistas Jungtinėje Karalystėje nuo 1938 iki 1957 metų. Praėjus dviems mėnesiams po „Picture Post“ pasirodymo, per savaitę parduota 1 700 000 šio žurnalo egzempliorių.  ↩

  6. Henry Spencer Moore (1898/06/30) – britų dailininkas ir skulptorius.  ↩

Išsaugoti straipsnį: Pocket

Informacija atspausdinta iš: Ramūno Blavaščiūno (iSapiens) – blogas
http://isapiens.blavasciunas.com/2012/05/bill-brandt/