Diane Arbus

Prisiminkime Diane Arbus (1923–1971) vieną žinomiausių ir prieštaringai vertinamų Amerikos fotografių

Diane Arbus gimė 1923 m kovo 14 d. Niujorke, pasiturinčioje žydų šeimoje. Gero fotografo reputaciją ji užsitarnavo fotografuodama žmones balansuojančius ties visuomenės pripažinimo riba: prasilošėlius, netikėlius, nudistus, transvestitus, prostitutes, protiškai atsilikusius, keistuolius gatvės artistus ir kiekvieną, kuris netilpdavo į aukštesnės-vidutinės klasės normų suvokimą. Kartais fotografuodavo įžymybes, tuo juos gąsdindama.

Būdama aštuoniolikos, Diane išteka (išsiskyrė 1969) už jos šeimos parduotuvės darbuotojo Allan’o Arbus. Prieš išsiskirdami jie kartu fotografuodavo ir kurdavo reklamas parduotuvei, vėliau kartu fotografuodavo madas žurnalams Harper’s Bazaar, Show, Esquire, Glamour, The New York Times ir Vogue.

Po trumpų fotografijos pamokų pas Berenice Abbott, Diane sutinka austrų kilmės amerikiečių dokumentikos fotografę Lisette Model (Elise Amelie Felicie Stern) ir porą metų su ja studijuoja (1955–1957). Lisette paskatinta, Arbus pasitraukia nuo komercinės ir labiau susitelkia ties menine fotografija. 1960 m. Esquire atspausdina pirmąją Arbus fotoesė , kurioje ji efektyviai sugretina privilegijuotus ir skurstančius Niujorkiečius. Po šios publikacijos ji pradeda gyventi kaip laisvai samdoma fotografė ir instruktorė.

Iš jos dienoraščių ir užrašų žinome, kad priešingai nei dauguma jos sutiktų fotografų, tokių kaip Henri Cartier Bresson ir Robert Frank, Arbus savo „modelius” gerai pažinojo ir kartais trukdavo iki 10-ies metų, kol ji padarydavo geriausias jų nuotraukas.

Labiausiai žinomas Arbus darbas yra viena šalia kitos stovinčios dvynės mergaitės, kurių vienodi veidai atrodo labai skirtingai, tarsi įkūnydami gėrį ir blogį, šviesą ir tamsą. Stanley Kubrick’ui šis darbas taip patiko, kad jis tai panaudojo savo filme „Švytėjimas” (The Shining).

Į savo gyvenimo pabaigą, ji pabrėžtinai apibūdino savo darbus kaip „Aš jaučiu, kad turiu subtilų kokybės pajautimą. Mane tai kiek trikdo, bet aš tikiu, jog yra dalykų, kurių niekas nepastebėtų jei aš nebūčiau jų nufotografavusi”.

Savo gyvenime Arbus, kaip ir jos motina, turėjo ir „depresijos periodų” kuriuos sustiprino persirgtas hepatitas. 1968 metais Arbus rašė „aš dažnai atsitiesiu ir vėl lūžtu”, o jos buvęs vyras yra paminėjęs, kad pas Arbus „kartais pradėdavo net smurtauti”. 1971 m. liepos 26 d., būdama 48-erių metų ir gyvendama Westbeth’o menininkų bendrijoje Niujorke, Arbus išgėrusi raminančiųjų persipjauna sau venas. Ją, praėjus dviem parom po savižudybės, vonioje rado jos geras draugas Marvin Israel.

Šiandien, apie vienos žinomiausios ir prieštaringai vertinamos Amerikos fotografės Arbus darbus sakoma, kad ji fotografavo „erdvę tarp to kuo žmonės save laiko ir to kuo jie iš tikrųjų yra”.

1972 m. jos darbų kolekcija buvo eksponuojama Modernaus meno muziejuje, Niujorke. Tais pačiais metais, jos darbus buvo galima išvysti Vienos bienalėje, kur pirmą kartą tiek dėmesio buvo skirta Amerikos fotografui. 2003 m. San Francisko Modernaus meno muziejuje buvo atidaryta didelė jos darbų paroda, kuri vėliau keliavo po Ameriką ir Europą kartu su išleista knyga „Diane Arbus Revelations”, kurioje buvo apie 200 jos darbų ir ištraukos iš jos užrašų bei laiškų. 2007 m. Arbus darbų paveldėtojai Niujorko Metropoliteno meno muziejui padovanojo visą jos darbų archyvą, kuriame buvo foto įranga, dienoraščio puslapiai ir apie 7500 negatyvinių juostelių.